Evoliucija
Prieš daugiau nei trejus dešimtmečius pradėjęs bitininkauti ir giliau domėtis bičių kilme – užduodavau sau klausimą, į kurį bitininkystės vadovėliuose aiškaus atsakymo nebūdavo:
– Ar tikrai mūsų bitės kilusios iš Indijos, jei ten yra visos kitos Apis genties atstovės – A. dorsata, A. florea, artimiausia mūsų bitei giminaitė A. cerana, bet A. mellifera atsirado tik su žmogaus įsikišimu, o iki tol jos ten nebuvo?
Juk vakarinė A. cerana teritorijos riba yra Afganistane, maždaug 600 kilometrų atstumu į rytus nuo artimiausios A. mellifera kolonijos Irane…
Tai ar tikrai mūsų bitės kilusios iš Indijos?
Ashleigh Milner rašo:
„Manoma, kad pradiniame etape bitės vystėsi iš plėšriųjų vapsvų, kurios pamėgo nektaro skonį ir nusprendė tapti vegetarėmis. Yra mažai fosilijų, tačiau bitės tikriausiai pasirodė planetoje maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Kreidos periodo (prieš 146–74 milijonų metų) žydintys augalai.
Mioceno periodo pradžios (prieš 22–25 milijonus metų) tikrojo Apis tipo fosilijos pirmą kartą buvo aptiktos Vakarų Vokietijoje. Maždaug prieš 12 milijonų metų buvo bičių panašių į Apis dorsata, bet daug mažesnių (šiuolaikinės melliferos dydžio). Manoma, kad Apis florea ir Apis dorsata galėjo egzistuoti kaip atskiros rūšys oligoceno laikotarpiu (prieš 34–23 milijonus metų).
Neįmanoma įvertinti, kada mellifera/cerana tipo bitės pirmą kartą pasirodė Žemėje. Ir mellifera, ir cerana turėjo įgauti atskirą tapatybę per paskutinę terciaro dalį (prieš ? – 2,58 milijonų metų). Panašu, kad dvi rūšys buvo fiziškai atskirtos per paskutinį apledėjimą, ir vėlesnio sąlyčio tarp jų nebuvo tol, kol jo nesukėlė žmogaus įsikišimas nesenu metu. Poledyniniu laikotarpiu mellifera ir cerana (ir mažesniu mastu dorsata ir florea) panašiai evoliucionavo į geografinius porūšius ar rases.“
O štai ką rašo Upsalos unuversiteto mokslininkai Fan Han, Andreas Wallberg & Matthew T. Webster
(Science for Life Laboratory, Department of Medical Biochemistry and Microbiology, Uppsala University, Sweden):
„A. mellifera linija atsiskiria nuo kitų ertmėse lizdus formuojančių bičių (A. cerana) srities ir galiausiai diversifikuojasi į porūšius (rases) ir kolonizuoja savo dabartinį gimtąjį arealą. Įvertinus DNR genetinius skirtumus, galima teigti, kad pradinis atsiskyrimas įvyko prieš 6–9 milijonus metų.
Ir priešingai, genetiniai skirtumai tarp esamų A. mellifera porūšių (rasių) dažniausiai būna bendri, o tai rodo, kad jie neturėjo ilgų izoliacijos laikotarpių. Genetinė analizė leidžia manyti, kad keturios pagrindinės porūšių (rasių) grupės išsiskyrė maždaug prieš 0,7–1,3 mln. metų.“
Atkreipsiu dėmesį, kad maždaug prieš 0,7–1,3 mln. metų išsiskyrė rasių grupės – M (mellifera, iberiensis, …), C (ligustica, carnica, …), O (anatoliaca, caucasica, …), A (scutellata, lamarckii, …), bet ne pačios rasės. Į Europą patekę C grupės protėviai į rases (carnica, ligustica, macedonica, cecropia) evoliucionavo dar vėliau…
Dabartinis Apis mellifera rasių paplitimas Europoje ir aplink ją (iki žmogaus įsikišimo):
